Įm. kodas: 302490082
PVM kodas: LT100005378611
A/s. SEB kodas 70440: LT837044060007518141
Adresas : Erškėčių 27, Kaunas LT-47483
Mob.: +370 (686) 18747
e-paštas: info@saulessiluma.eu
Informacija
|
Svarbiausios saulės energijos savybės Lietuvoje priklauso nuo geografinės padėties. Lietuva yra vidutinio klimato juostos šiaurinėje dalyje. Teritorijos nuotolis nuo pusiaujo (6100 km) ir šiaurės ašigalio (3900 km) lemia bendrosios Saulės spinduliuotės prietaką: per metus Lietuva jos gauna vidutiniškai 3600 MJ/m2 tuo tarpu pusiaujo srityje nuo 6000 iki 8000 MJ/m2.
Lietuvos teritorijos klimato rodikliai (1971–2000 duomenys)
| Bendroji Saulės spinduliuotė per metus | 977–1025 KWh/m2 |
| Paros spinduliuotė į horizontalų paviršių per parą svyruoja |
nuo 0,55KWh/m2sausį iki 5,8KWh/m2 |
| Saulėtų valandų skaičius per metus | 1770–1790 val. |
Saulės aukštis virš horizonto Kauno platumoje kinta 47° intervalu. Didžiausias jis birželio 22 (58,5°), mažiausias – gruodžio 22 (11,5°). Daugiausiai saulėtų valandų būna gegužės–rugpjūčio mėn. (po 230–270 val.), o mažiausiai – lapkritį–sausį (po 30–45 val.). Lapkritį–sausį daugiausia apsiniaukusių dienų (vidutiniškai po 17–23 dienas per mėn.), o vasarą tokių dienų būna tik 5–10 per mėnesį.
Saulės energija, pasiekianti Žemės paviršių Lietuvos teritorijoje, matuojama dviejose meteorologinėse stotyse - Kaune ir Šilutėje. Aktinometrinių matavimų kompleksas apima tiesioginės, išsklaidytos bei atspindėtos nuo žemės paviršiaus saulės energijos matavimą ir radiacinio balanso sudarymą. Daugiamečių stebėjimų duomenimis, vidutinis metinis suminės saulės radiacijos kiekis, krintantis į horizontalų paviršių yra 970 kWh/m2
Šilutėje ir 1025 kWh/m2 Kaune.
Metinis saulėtų valandų skaičius matuojamas 11-oje Lietuvos Respublikos meteorologinių stočių. Saulės švietimo laikas Lietuvoje ilgiausias pajūryje ir trumpėja rytinės sienos link, kadangi visoje šalies teritorijoje debesuotumo tikimybė didėja rytų kryptimi. Vidutiniškai saulėtų valandų skaičius pajūryje siekia 1 840–1 900 val. kasmet. Šalies rytiniame pakraštyje jis neviršija 1700val./m. Maksimali saulės švietimo trukmė yra Nidoje ir siekia 1908 val./m.
Dažnai manoma, kad Lietuvoje saulės energijos išteklių yra labai mažai, kad jie nereikšmingi. Tačiau palyginę, pavyzdžiui, kiek saulėtų valandų yra Vilniuje (1 690 valandų per metus) su kai kurių Europos miestų duomenimis (Mančesteryje, Didžiojoje Britanijoje, saulėtų valandų per metus yra 1 360, Hamburge, Vokietijoje – 1 570, Ženevoje, Šveicarijoje – 1 500, Kirunoje, Švedijoje – 1 470) matome, kad išteklių pakanka naudoti saulės energiją ir aktyviuoju, ir pasyviuoju būdu (remiantis Vokietijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių ir Lietuvos patirtimi), nors gaunamas efektas bus mažesnis nei tokiose šalyse kaip Graikija, Portugalija, Ispanija (per metus yra 2 500–3 000 saulėtų valandų).